Liūdnas bažnyčios palikimas mano gyvenime
Data: 2008.05.06 13:38
Tema: Komentarai, nuomonės
Gerard A. Cabbera rašo:
Popiežiaus Benedikto XVI-ojo vizitas JAV privertė mane apmastyti tai, kad esu gėjus ir užaugintas kataliku, ypač, todėl, kad jau praėjo keletas metų, kai aš padaviau teismui ieškinį prieš Katalikų Bažnyčią.
Mane tvirkino kunigas, kai aš buvau vaikas jaunimo seminarijoje. Tuo metu aš norėjau tapti kunigu – tai buvo vienintelis dalykas, kuo aš tikrai norėjau tapti. Tai buvo mano vaikystės fantazija – daryti gerus darbus ir būti arčiau Dievo. Tvirkinimas įvyko tais audringais metais, kai berniukas virsta vyru. Tai, kad buvau gėjus, bijojau ir buvau vienišas – šiuos metus padarė dar sunkesniais.
Mano kunigas įgijo mano pasitikėjimą – kaip aš galėjau juo nepasitikėti? – ir tuomet mano pasitikėjimą panaudojo kaip ginklą, kad pasinaudotų manimi. Jis man pasakė, kad aš tikrai būsiu nelaimingas, kadangi esu gėjus ir vienintelis mano šansas atsilaikyti gyvenime – tapti tokiu kaip jis. Jis mane mokė bijoti tiesos – jis mane drąsino jausti nepagarbą ir gėdą sau, savo kūnui, savo seksualumui, šeimai, tai, kad aš Puerto-Rikietis, dėl blogų manierų prie stalo.
Aš niekuomet nepamiršiu – labiau nei jo seilių skonio mano burnoje, standėjančio išsipūtimo jo Calvin Klein džinsuose ar jo viską nustelbiančių kvepalų – nepamiršiu žodžių, kuriuos jis sušnibždėjo, kai aš nežinojau ką aš turėčiau jam atlikti: „Su tavim neįdomu“. Šie viską naikinantys, siaubingi žodžiai kamavo mane daugelį metų.
Daugiau nei po 20 metų aš papasakojau savo tėvams. Jie buvo priblokšti. Jie padarė kas tik įmanoma, kad palaikytų mane ir aš nebūčiau ištvėręs be jų, tačiau mes susidūrėme su situacijomis, kurių nebuvo anksčiau. Dėl jų atsidavimo Bažnyčiai ir jos visiškos homofobijos, jiems buvo skausminga susidurti su pasitikėjimo ryšio tarp mūsų pažeidimu ir man sukelta žala.
Iššūkis Katalikų Bažnyčiai man pagaliau leido suprasti mano tėvų realių ir žmogiškų galimybių ribas. Jie nebuvo super-herojai, jie padarė ką tik galėjo, bet jiems nepavyko manęs apsaugoti. Senos žaizdos vėl iškilo mums visiems, ir mes vis dar jas gydomės.
Aš pasisamdžiau teisininkus – jautrius ir atsidavusius. Aš jiems pasakiau, kad nenoriu būti berniuku-plakatu kokiai nors antigėjiškai propagandai. Tai būtų savęs išdavystė, jei mano byla pavirstų į „kaip kunigas mane padarė gėjumi“. Tai labai svarbu, kad žmonės suprastų, jog mano kunigas panaudojo mano seksualumą prieš mane.
Bylinėjimasis buvo kankinančiai lėtas ir žeminantis. Po audringo, demonstratyvaus drąsumo, kai buvo pateiktas ieškinys, kunigas greit pradingo ir iš jo nebuvo nieko girdėti. Galiausiai jis buvo atleistas iš savo pareigų
Mes beveik sutarėme per bylos tarpininką, bet susitarimas sužlugo beveik tuo pat metu, kai 75-ių metų vyskupas, kuris užsiėmė obstrukcija mūsų, ieškovų, atžvilgiu, o savo laisvalaikiu gastroliavo Vakarų Masačiusetse, skelbdamas homoseksualų santuoką branduolinės šeimos apokalipse, pats buvo apkaltintas, kad tvirkino du berniukus.
Šleikšti ironija - aš planavau susitikti su šiuo vyskupu, kad užgydyčiau savo seksualinio išnaudojimo žaizdas. Tą dieną, kai istoriją paskelbė vietinis laikraštis, jis jau buvo pabuvo pabėgęs į pedofilų ligoninę, kuri priklauso Katalikų Bažnyčiai. Taip jau sutapo, kad jo atsistatydinimą Popiežius Jonas Paulius II priėmė tą pačią dieną. Galiausiai mano bylą išsprendė arbitražas.
Kai buvo išrinktas, vienas iš pirmųjų Popiežiaus Benedikto XVI-ojo veiksmų buvo pavedimas išvalyti Amerikos seminarijas nuo visų gėjų, net tų, kurie tik įtariami, kad yra gėjai. Gėda, kad Katalikų Bažnyčia pasirinko tokį vadovaujantį vaidmenį, skleidžiant neapykantą viešajame diskurse. Popiežius tikrai išmoko klaidingą pamoką po tų žiaurumų, kuriuos įvykdė jų pačių dvasininkai prieš tūkstančius nekaltų vaikų. O mes tebeesame atpirkimo ožiais, nes esame toks lengvas taikinys.
O mano dvasingumas? Aš nelankau mišių, išskyrus švenčių metu su šeima, ir tai tikrai daug pareikalauja iš manęs. Iki šiol jaučiu, kad atstumas tarp manęs ir altoriaus yra labai tolimas. Bet aš tikiu meilės pakeitimo galia, kova, ištverme ir išsipildymu. Keista, bet aš manau, kad tai yra ta pati pagrindinė krikščionybės žinia, kurią išmokau būdamas vaiku, tačiau praradau, nes buvau išnaudotas.
Visą tai patyręs, aš suvokiau mano asmeninį nuodėmės apibrėžimą. Nuodėmė yra buvimas melagingu sau pačiam ir savo geriausiems troškimams. Nuodėmė man yra keliavimas gyvenime, grindžiamas baime, neišpildant mano paties gyvenimo pažado, pažado, kurį Bažnyčia prisiekė ginti mano krikšto metu. Darydamas sunkias nuodėmes prieš mano asmenybę, kunigas išmokė mane nusidėti prieš save patį. Ir tai, kaip bebūtų liūdna, yra Bažnyčios palikimas, kurį ji paliko man.
Šaltinis: Gay City News
|
|