Profesorius Tereškinas: prezidentas yra prisidėjęs prie demokratinės diskusijos erozijos
Data: 2021.06.08 15:25
Tema: Komentarai, nuomonės


„Tai yra ir žmonių lygybės klausimas ir mažumų gynyba, mažumų teisių gynyba. Ir kai politikai imasi vadovautis tokia daugumos nuomone, kuri dažniausiai bus labai neigiama mažumų atžvilgiu, ir Lietuvoje tai yra akivaizdu, tai mes gauname tokį labai liūdną vaizdą. Ir aš manau, kad politikai, šiuo aspektu – ir prezidentas, – yra labai prisidėjęs prie tos demokratinės diskusijos erozijos“, – LRT sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros profesorius Artūras Tereškinas.

„Tai yra ir žmonių lygybės klausimas ir mažumų gynyba, mažumų teisių gynyba. Ir kai politikai imasi vadovautis tokia daugumos nuomone, kuri dažniausiai bus labai neigiama mažumų atžvilgiu, ir Lietuvoje tai yra akivaizdu, tai mes gauname tokį labai liūdną vaizdą. Ir aš manau, kad politikai, šiuo aspektu – ir prezidentas, – yra labai prisidėjęs prie tos demokratinės diskusijos erozijos“, – mano jis.

Pasak politologės Ainės Ramonaitės, nuo visuomenės nutolusiems politikams nuomonių apklausos yra savotiškas būdas bendrauti su rinkėjais. Ir tai sveikintina. Vis dėl to esą toli gražu ne visada visuomenės nuotaikos išnaudojamos kilniems tikslams.

„Gali būti tokia manipuliacinė intencija, kad tas klausimas yra suprantamas kažkaip paviršutiniškai, nesigilinama į detales ir jeigu tu nori prastumti kažkokią poziciją, tada pasiremi visuomenės nuomone tam, kad iš tikrųjų savo poziciją įgyvendintum. Tai čia tada jau yra toks nekorektiškas elgesys. Deja, bet dažniausiai politikai turbūt taip ir naudoja – ne ta gerąja prasme, kad iš tikrųjų sužinotų, ką žmonės galvoja, o daugiau iš to, kad kaip čia tą nuomonę panaudoti saviems tikslams“, – atskleidžia ji.

Viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus pastebi, kad politikai savo sprendimus ar pasisakymus, ypač vertybiniais klausimais, vis dažniau linkę argumentuoti tuo, kad to nori visuomenė. Nors iš tikrųjų esą aklas vadovavimasis apklausomis tėra pretekstas nedaryti to, ko pats politikas daryti nenori. Dar dažniau, pasak komunikacijos eksperto, visuomenės apklausas politikai išnaudoja politinei rinkodarai.

„Puikus pavyzdys yra Rolando Pakso kampanija, kur jos dalyviai, strategai 2002 m. visuomet sakė, kad jie pirmiausiai išnagrinėjo, kokio prezidento Lietuva nori. Na, o paskui pradėjo tą prezidentą kurti iš to R. Pakso, kuris pasirodė esantis labai lengvas molis. Dažniausiai tos apklausos naudojamos tam, kad suprastų, kaip geriau pateikti savo vieną arba kitą poziciją, kuri gali būti nepopuliari. Apie ką geriau rinkimų metu per daug nekalbėti, kad žmonės suprastų. Arba kaip geriau pateikti savo priemones“, – supažindina jis.

Daugiau LRT.





Šis straipsnis yra Visuomeninė Lietuvos
LGBT+ svetainė
https://www.gayline.lt

Šio straipsnio URL:
https://www.gayline.lt/article.php?sid=13468