Jaudinančios dviejų vyrų vestuvės: emigranto Viktoro meilę palaikė vaikai ir buvusi žmona
Data: 2018.06.24 10:00
Tema: Komentarai, nuomonės


Pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos metais buvau paauglys. Tais laikais bijojau atsiskleisti, bet žmonės vis tiek apkalbėdavo, užgauliojo. Gal išvaizda buvo kitokia, gal manieros. Man buvo taip baisu, kai kas mokykloje sušukdavo: „ei tu, gėjau, toks ir anoks!“.

Juokdavausi, atsikirsdavau, o viduje – žiauriai bijojau. Nebegalėjau to pakelti. Subrendęs nutariau, kad turiu tuoktis su moterimi ir nebus daugiau jokių apkalbų. Priėmiau sprendimą. Galvojau, taip ir numirsiu su savo paslaptimi.

Viktoras: Pamenu vestuves. Prisimenu savo šypseną, juoką... Iš tikro tai buvo liūdnas vaizdelis, bet įtampos nejaučiau. Susitaikiau, jog kito kelio – nėra.

Gyvenimas tęsėsi. Lietuvoje mano šeimai greitai ėmė trūkti pinigų – turėjau jau du vaikus. Kaip ir daugelis, nusprendžiau užsidirbti užsienyje. Išvykau į Olandiją. Dirbau dieną ir naktį, gyvenau viename name su daugybe žmonių laukinėmis sąlygomis, kad galėčiau padėti šeimai, grąžinti mūsų skolas.

Praėjo metai, du… Vieną dieną užsimaniau ką nors susitikti. Užsiregistravau pažinčių svetainėje ir greitai susipažinau su Dennis. Taip įsikalbėjom, kad tiesiog negalėjom sustoti. Tai buvo ypatinga. Bet tuo metu mes abu buvom vedę. Aš moterį, o jis – vyrą… Susipažinau artimai, nes man buvo malonu turėti tokią draugų porą. Visi trys susidraugavome, ir tik vėliau likimas taip sudėliojo, kad Dennis išsiskyrus su vyru, tapome pora. Jausmai mus pasivijo ir niekada neapleido.

Dennis: Sunku paaiškinti mūsų santykius. Su buvusiu vyru buvome kartu jau dvidešimt metų, bet mūsų santykiai ilgainiui tapo panašesni į platonišką draugystę. Kai sutikau Viktorą, iš pradžių išsigandau kilusių jausmų. Tai buvo taip stipru. Niekada anksčiau to nejaučiau ir net nemaniau, kad tai įmanoma. Matyt tai ir yra ta tikroji meilė, kurią abu jaučiame iki šiol.

Viktoras: Dennis turėjau vieną sąlygą. Jei myli mane, turi priimti mane kartu su Lietuva. Pasakiau atvirai: „jeigu taip atsitiks, kad numirsiu, turėsi padėti mano vaikams“. Aš niekada neapleidau savo šeimos. Suplyštų širdis, jei reiktų tą padaryti, todėl toks buvo mano reikalavimas. Ir jis sutiko.

Viktoras: Mano žmoną mūsų su Dennis santykiai šokiravo. Man skaudėjo, kad ją įskaudinau. Jaučiausi, kad sugadinau jai gyvenimą. Vis dėlto dėjau labai daug pastangų, kad išlaikytume gerus santykius. Ir toliau padėjau šeimai kaip tik galėjau. Stengiausi išpirkti kaltę, nors tai buvo tiesiog neįmanoma. „Viskas baigta, turim pradėti kitokį gyvenimą“ – vis kartojau telefonu, kalbėdavomės ištisas valandas. Buvo sunku. Tačiau ir toliau šnekėjomės, nenutraukėm ryšio. Sugebėjome pakeisti santykius, susidraugauti. Galų gale mano žmona pasakė: „Aš tave mylėjau be galo – bet jeigu tu myli Dennį, aš taip pat myliu ir Dennį.“ Dabar visi puikiai sutariam, aplankome vieni kitus, kartu keliaujame. Iki gyvenimo galo liksiu jai dėkingas už supratingumą.

Dennis: Nerimavau dėl santykių su Viktoro buvusia žmona ir vaikais. Tačiau Viktoro pastangos nenuėjo veltui, ir pamažu mums pavyko gerai susidraugauti. Dabar mes daug bendraujame, vienas sūnus kartu leidžia vasaras, kitas persikraustė čia dirbti. Nors ir nesu jų tikras tėvas, tačiau esu jiems daugiau nei tik draugas. Stengiuosi ne tik padėti, bet ir patarti – tiesa, dažniau per Viktorą. Prieš kelis metus svarstėme įsivaikinti, tačiau galų gale nusprendėme to nedaryti. Vis dėlto jau esame vyresni. Supratome, kad reikia padėti Viktoro vaikams. Džiaugiuosi, kad tapome viena šeima, o su Viktoro buvusia žmona šiandien sutariame kaip brolis su sese.

Daugiau Žmonės.lt.





Šis straipsnis yra Visuomeninė Lietuvos
LGBT+ svetainė
https://www.gayline.lt

Šio straipsnio URL:
https://www.gayline.lt/article.php?sid=11732