Patyčias mokykloje patyręs homoseksualus abiturientas: man sakė, esą tokie kaip aš neverti vaikščioti žeme

Šiuo metu yra prisijungę 12 svečių ir 0 narių Jūs esate neprisijungęs | | registruotis |

Visuomeninė Lietuvos LGBT+ svetainė

Pranešk prokuratūrai »

Apklausa

Ar Jums patogesnė naujoji GayLine.LT svetainė?

Rezultatai | Kitos apklausos

Balsų: 232, komentarų: 2

Renginiai

Visi renginiai »

Reklama

Mūsų bičiuliai

Atsiuntė Oxious, pirmadienį, 2020.12.07 09:05. Perskaityta 1435 kartus

Abiturientas Audrius (vardas pakeistas, tačiau Nacionalinei LGBT teisių organizacijai LGL žinomas) – vienas tų moksleivių, kurie dėl seksualinės orientacijos mokykloje susidūrė su patyčiomis. Iš pradžių mažesniame mieste, vėliau patyčias išgyveno ir persikėlęs gyventi į sostinę. Šiandien, atsitiesęs, jis pasidalijo skaudžia patirtimi, kai buvo raginamas net atimti sau gyvybę, neva todėl, kad tokių kaip jis ši žemė nešioti negalinti.

Patyčios

Audrius gimė ir užaugo mieste, esančiame Šiaurės Rytų Lietuvoje, po 8–ių klasių persikėlė gyventi į Vilnių. Besimokant progimnazijoje patyčios jam buvo tapusios nuolatinėmis palydovėmis.

„Kai suvokiau, kad man patinka tos pačios lyties žmonės, stengiausi neatkreipti kitų aplinkinių dėmesio, kad nebūtų patyčių, bet man nelabai pavyko. Mokykloje vis tiek kilo gandų, kalbų, kad štai Audrius yra gėjus ir jis yra nenormalus. Mane vadindavo visokiais žodžiais, būdavo skiepijama baimė, bijodavau eiti į mokyklą ar iš jos išeiti. Daugiausiai patirdavau psichologinį smurtą, rečiau – fizinį“, – paauglystės išgyvenimais dalijasi Audrius.

Jis puikiai pamena vieną incidentą, įvykusį mokyklos tualete, prie praustuvų. Tąkart jį prirėmė vyresnėliai, jų buvę maždaug trys.

„Prirėmė mane prie sienos ir pradėjo vadinti mane p***ru, sakė, kad tokie kaip aš išvis turi nebegyventi, skatino mane patį pasitraukti iš gyvenimo, po to kiekvienas pliaukštelėjo man per veidą. O vyšnia ant torto buvo vieno iš jų spjūvis ant manęs“, – pamena jis.

Tuomet dar paauglys jis jautėsi klaikiai. Išėjo iš tualeto su ašaromis akyse. Kaustė baimė. Jis jautėsi nesaugus – mąstė, ar grįš namo sveikas, o gal su mėlynėmis po akimis ar kitaip sužalotas...

Mokykloje pagalbos nesulaukė

Iškart po incidento Audrius kreipėsi į klasės auklėtoją. Ši palydėjo jį pas socialinę pedagogę, tačiau, jo tikinimu, nei iš vienos iš jų nebuvo jokios iniciatyvos kažko imtis. Pažadėjo tiesiog pasikalbėti su berniukais, kurie jį užsipuolė.

Vis dėlto iš kalbų – jokios naudos. Mat tie patys piktadariai prie Audriaus kabinėdavosi ir toliau: stumdydavo, kai jis eidavo pro šalį arba patys suvaidindavo, neva netyčia už jo užkliuvę.

Nors tėvams Audrius nėra pasipasakojęs apie savo seksualinę orientaciją, apie tai, kas vyksta mokykloje, jiems pranešė. Tik kiek kitaip.

„Esu pranešęs, bet būtent, kodėl vyko patyčios, nesu įvardijęs. Sakiau, kad tiesiog prisikabino ir tyčiojosi dėl mano išvaizdos, nesakiau, kad apie orientaciją ir panašiai“, – teigė Audrius.

Daugiau LRT.