XV. Homoseksualumas ir viešoji nuomonė

Šiuo metu yra prisijungę 32 svečiai ir 0 narių Jūs esate neprisijungęs | | registruotis |

Visuomeninė Lietuvos LGBT+ svetainė

Pranešk prokuratūrai »

Apklausa

Ar Jums patogesnė naujoji GayLine.LT svetainė?

Rezultatai | Kitos apklausos

Balsų: 285, komentarų: 2

Renginiai

Atsiskleidimo diena - Coming out Day 10/11 - 10/11

Visi renginiai »

Reklama

Mūsų bičiuliai

Autorius TJA, penktadienį, 2011.04.29 13:32. Perskaityta 17741 kartas

Lietuvos gyventojai tolerancija homoseksualiems asmenims nepasižymi – tai rodo Lietuvoje 2010-aisiais atliktas išsamus homofobijos tyrimas. Mūsų visuomenė vis dar persmelkta išankstinių nuostatų ir stereotipų. Neapykantą skleidžiančiais politikų ir pačių žurnalistų pareiškimais mirga visa Lietuvos spauda. Keisčiausia tai, kad homofobines nuostatas skelbia ne tik bulvarinė spauda, kuri siekia sukelti grėsmės atmosferą, bet ir rimtoji spauda.

Neapykantos formuotojai

Kodėl ji tokia?

Nors daugelyje šalių teisės aktai gina homoseksualų teises, lesbietės ir gėjai iki šiol dažnai susiduria su nusistovėjusia diskriminacija, kartais peraugančia į atvirą priešiškumą, pažeminimą ir fizinį smurtą. Organizacijos, dirbančios LGBT lygių teisių srityje, teigia, kad tokios pažiūros grindžiamos dezinformacija, baime, netolerancija ar tam tikra ideologija.

Papildomų problemų kelia ir tai, kad mūsų visuomenėje įsišaknijęs heteronormatyvumas. Šeimose ir mokyklose mus moko, jog kiekvienas yra heteroseksualus. Tą patį bando primesti religija ar spauda, taip paskatindamos diskriminaciją tų, kurie neatitinka šios normos, nes yra kitokie.

Žiniasklaida yra svarbus instrumentas, kuris didina arba mažina socialinę atskirtį, formuoja viešąją nuomonę, tačiau jos polinkis į skandalus ir homoseksualumo niekinimą labai dažnai ją paverčia galingu homofobijos sklaidos ir socialinės atskirties didinimo įrankiu.

Didelė dalis visuomenės vadovaujasi „užburto rato“ principu: bijo kitokių, nes jų nepažįsta, ir jų nepažįsta, nes bijo . Homofobija remiasi stereotipais bei išankstinėmis nuostatomis ir kyla iš nesaugumo bei baimės, nukreiptos į „kitą“. Ši „kito baimė“ dažnai tampa atstūmimu, priešiškumu arba prievarta prieš žmones iš kitų šalių ar tuos, kurie priklauso mažumoms.

Lietuvos įstatymai ėmė ginti homoseksualius žmones palyginti neseniai – tik atgavus nepriklausomybę iš Lietuvos įstatymų buvo pradėtos šalinti homoseksualius asmenis persekiojančios nuostatos ir priimti pirmieji teisės aktai, draudžiantys diskriminaciją dėl lytinės orientacijos. Lietuva pasirašė tarptautines sutartis, įpareigojančias keisti Lietuvos teisyną mažinant diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos ir užtikrinant pagrindines žmogaus teises.

2003 metais buvo priimtas Lygių galimybių įstatymas ir sukurta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, kuri rūpinasi tinkamu įstatymo vykdymu bei tiria žmonių skundus dėl diskriminavimo.

Ruošiantis stoti į Europos Sąjungą buvo pakeistas Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. Naujosios kodekso nuostatos draudžia viešai tyčiotis, niekinti ar diskriminuoti žmones tiek dėl tautybės, lyties, religijos, tiek ir dėl seksualinės orientacijos. Taip pat uždraustas neapykantos šioms žmonių grupėms kurstymas ar skatinimas jas diskriminuoti.

Nepaisant visų priimtų įstatymų, jie būna retai pritaikomi, nes homoseksualūs asmenys, slepiantys savo orientaciją, yra linkę nutylėti apie savo problemas. Be to, įstatymai nėra visagaliai – pati visuomenė turėtų suvokti lygių galimybių svarbą ir siekti jų įgyvendinimo.

Kaip reaguoti?

Pasikeitimai nevyksta savaime. Kol daugiau asmenų ir organizacijų nesiims ginti homoseksualių žmonių teisių, tol homofobija mūsų visuomenėje neišnyks, o tau ir kitiems homoseksualiems asmenims teks susidurti su sunkumais. Savuosius stereotipus laužyti galima susiduriant akis į akį su savo baimėmis, sužinant daugiau tiesos apie LGBT ir taip paneigiant daugelį mitų bei išankstinių nuostatų. Žmonių nuomonė keičiasi ir dėl to, kad vis daugiau homoseksualių žmonių išdrįsta būti nuoširdūs bei atviri apie save. Požiūrį keičia ir kiti žmonės, kurie nebijo atvirai pasisakyti, jog homoseksualūs asmenys „yra mano draugai, mano šeima ar mano giminės nariai ir aš jais didžiuojuosi“.

Šis straipsnis Tolerantiško jaunimo asociacijos vykdomo projekto „Kovok už save - už LGBT teises“ vienas iš veiklos rezultatų. Projektą remia Nyderlandų Karalystės ambasada Vilniuje ir Nyderlandų karalystės užsienio reikalų ministerija

Gayline.lt pastaba. Savo skaitytojams siūlome dar vieną straipsnį iš straipsnių ciklo. Bus tęsinys. Kiti straipsniai: I. Pagrindiniai dalykai, kuriuos turite žinoti apie homoseksualumą II. Ar aš gėjus/lesbietė? III. Homoseksualumo fazės IV. Ar atskleisti savo homoseksualumą? V. Tu ir tavo šeima VI. Tavo santykiai su bendraamžiais VII. Tavo santykiai su mokytojais ir mokyklos psichologu VIII. Homoseksualumo istorija iki šių dienų IX. Homoseksualios šeimos X. Homoseksualumas ir religija XI. Tavo sveikata XII. Antros pusės paieškos XIII. Gyvenimas šalyse, kuriose LGBT teisės išplėtotos XIV. Homoseksualumas ir pedofilija