Šiuo metu yra prisijungę 66 svečiai ir 5 nariai Jūs esate neprisijungęs |
Naudotojas Slaptažodis Prisiminti mane šiame kompiuteryje
| registruotis | Lietuvos vėliava Angliška vėliava
Visuomeninė Lietuvos LGBT svetainė
Visuomeninė Lietuvos LGBT+ svetainė
Pranešk

Apklausa

Ar Jus tenkina pasiūlytos pataisos dėl partnerystės įteisinimo?

Rezultatai | Kitos apklausos

Balsų: 35, komentarų: 0

Renginiai

Visi renginiai »

Reklama



Autorius Martynas, antradienį, 2021.04.27 19:25. Perskaityta 541 kartas

Gegužės 3-9 dienomis Lietuvos socialdemokratų partijoje įvyks pirmasis partijos pirmininko (-ės) rinkimų turas. GayLine.lt kreipėsi į visus kandidatus su prašymu atsakyti į keletą klausimų tiesiogiai susijusių su LGBTQ+ bendruomene.

BalsasBalsas

Atsakymu sulaukėme tik iš dviejų kandidatų - Liutauro Gudžinsko ir Juozo Oleko. Tiesa, vakar L. Gudžinskas pranešė pasitraukiantis iš kovos ir išreiškė palaikymą V. Blinkevičiūtei.

Gayline.lt paprašė keleto LGBTQ+ bendruomenės narių pasidalinti mintimis ir įvertinti redakcijai pateiktus atsakymus. Queer bendruomenės narės Justė apgailestavo, kad būtent L. Gudžinskas atsisakė ambicijų tapti Lietuvos socialdemokratų partijos vedliu.

„Man labai gaila buvo sužinoti, kad Liutauras traukiasi iš mūšio lauko, nes šis atstovas gerokai mažiau vynioja į vatą ir gan atvirai ir paprastai atsako i klausimus, kurie nebūtinai yra labai lengvi ir vienareikšmiai“, - komentavo Justė M.

Homoseksualumo neslepiantis Marius atkreipė dėmesį į V. Blinkevičiūtės tylą. Jo nuomone, greičiausiai ji tyčia ignoravo prašymą pateikti atsakymus, nes parėmusi LGBTQ+ bendruomenę prarastų konservatiškesnių socialdemokratų balsus, o pasisakydama aptakiai, pastatytų save į nepatogią padėtį. Juo labiau, kad ją parėmė homoseksualumo neslepiantis L. Gudžinskas.

„Blinkevičiūtė elgiasi strategiškai ir tai rodo aiškią veidmainystę. Iš to kas buvo skelbiama socialiniuose tinkluose, iš vidinių partijos debatų, jau buvo galima susidaryti įspūdį, jog ji nesupranta mūsų bendruomenės problemų, net negalvoja diskutuoti apie leidimą įsivaikinti, aiškiai daro skirtį tarp LGBT ir heteroseksualių žmonių, nesuvokiant, kad visi esame tie patys žmonės ir visiems turi būti užtikrintos vienodos sąlygos“, - sako Marius S.

Mariaus teigimu, ne ką labiau padrąsino ir Juozo Oleko atsakymai. Jam antrina ir Justė.

„Juozo atsakymai mane, kaip LGBT bendruomenės dalį, daugiau nuvylė, nei padrąsino. Šiais klausimais diskutuojama jau seniai, nenoriu sėstis prie jokio stalo ir „diskutuoti“, nes man jau gana įrodinėti, jog esu pilnateisis pilietis. Juozas Olekas ryžtingai apsiėmė bent bendradarbiauti, atsakant į klausimus, o ne ignoruodamas bendruomenės prašymą, dėl to jį gerbiu, tačiau dauguma atsakymų rodo, kad LGBT+ lygiateisiškumas jam nėra prioritetinis klausimas“, - teigė Justė.

GayLine.lt redakcija kviečia perskaityti tiek Liutauro Gudžinsko, tiek Juozo Oleko atsakymus ir nuomonę susidaryti patiems. Žemiau pateikiami atsakymai nekoreguoti. Jie redakcijai pateikti dar nepaskelbus apie Liutauro Gudžinsko pasitraukimą iš rinkimų.

Ar pritariate tos pačios lyties partnerystės įteisinimui, kuri apimtų ne tik sutartimis apibrėžtus įsipareigojimus?

J. Oleka: Taip. Negalime neatkreipti dėmesio į ilgametes diskusijas Lietuvoje. Turime suprasti, kad žmonijai visame pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriant tapatybės konstravimui, pripažinti tam tikras tapatybes, o kitas – neigti būtų neteisinga. Nors šiuo metu LR Civilinis kodeksas numato, kad Lietuvoje partnerystė gali būti įregistruota tarp vyro ir moters, šis straipsnis turėtų būti peržiūrėtas, pašalinant šį apribojimą ir numatant, kad partnerystė gali būti sudaroma tarp dviejų asmenų. Pagarba žmogaus teisėms yra visapusiška - įtraukiant ir visapusišką apsaugą teisinėje valstybėje nediskriminuojant tapatybės pagrindu ir suteikiant lygiavertes gyvenimo galimybes tiek heteroseksualiems, tiek homoseksualiems asmenims. Lygiaverčių partnerystės galimybių suteikimas būtų žingsnis link šio tikslo.

L. Gudžinskas: Taip. Jau 20 metų kaip Civiliniame kodekse yra įtvirtintas partnerystės institutas, bet kol kas jis praktiškai nerealizuotas.

Ar jūsų nuomone Lietuvoje reikia suteikti galimybę tos pačios lyties asmenims sudaryti civilinę santuoką? Prašome atsakymą pagrįsti.

J. Oleka: Diskusijos apie partnerystės bei civilinės santuokos sudarymą Lietuvoje yra ypatingai jautri tema, kurioje jaučiu, kad žmonės yra pasidaliję į dvi priešpriešos stovyklas. Prie šios takoskyros kūrimo stipriai prisidėjo Lietuvos konservatorių bei populistų jėgos. Kad tokios pat klaidos nekartotume, turime susėsti prie bendro stalo su LGBTQ+ bendruomenės atstovais ir ieškoti visiems tinkamų sprendimo būdų, turint omenyje, kad visų mūsų bendras tikslas yra rasti taikų ir lygiomis galimybėmis grįstą gyvenimą Lietuvoje.

L. Gudžinskas: Taip. Tik artimiausiu metu to tikėtis, deja, sunku. Reiktų keisti Konstituciją, o tam reikia surinkti mažiausiai 94 Seimo narių balsus per kiekvieną iš dviejų atskirai surengtų balsavimų.

Ar pritariate, kad Lietuvoje homoseksualiems asmenims reikia suteikti teisę įsivaikinti vaikus? Kodėl taip manote?

J. Oleka: Kaip ir minėjau anksčiau, tikiu, kad šie klausimai turėtų būti aptarti susėdant prie bendro stalo, kadangi jų kompleksiškumas Lietuvos kontekste paprasto atsakymo pateikti neleidžia.

L. Gudžinskas: Taip. Nėra įrodyta, kad vienalytėse šeimose vaikai auginami prasčiau nei kitose. Pažįstu ne vieną tokią šeimą Lietuvoje, sėkmingai auginančius vaikus Lietuvoje. Reiktų tai pagaliau pripažinti ir sudaryti vienodas sąlygas visoms poroms rūpintis savo ar įvaikintais vaikais.

Ar pritariate, kad kitose ES šalyse sudarytos tos pačios lyties asmenų santuokos turėtų būti pripažįstamos Lietuvoje?

J. Oleka: Taip, tai yra mūsų pareiga žmogaus teisėms, Europos Sąjungai ir teisės viršenybei. Tos pačios lyties asmenų santuokos, teisėtai sudarytos kitose Europos Sąjungos šalyse – narėse, turi būti pripažįstamos bei registruojamos ir Lietuvoje.

L. Gudžinskas: Taip. Nesenas Konstitucinio teismo sprendimas dėl lietuvio ir ne ES piliečio - žingsnis į tą pusę. Tačiau kol bent neturime visiškai įteisinę partnerystės, rimtesnių poslinkių šiuo klausimu tikėtis sunku.

Kokių neatidėliotinų darbų Jūs imtumėtės, jei būsite išrinktas (-a) partijos pirmininku (-e), užtikrinant LGBTQ+ bendruomenės lygiateisiškumą ir interesų apsaugą Lietuvoje?

J. Oleka: Visų pirma pradėčiau nuo mūsų partiečių skatinimo diskutuoti ir įsiklausyti vieniems į kitus. Manau, kad tokiu keliu galime kurti tolerantiškesnę savo aplinką ir visuomenę, kurioje diskriminacijai dėl lytinės orientacijos vietos nėra. Turime aptarti bendras problemas. Taip pat, turime užtikrinti, kad nei vienas pilietis dėl jo ar jos lytinės orientacijos nesusidurtų su saugumo problemomis. Tai galima užtikrinti stiprinant jau priimtų teisės normų praktinį įgyvendinimą teisėsaugos sistemoje. Galiausia, turime pasitikėti švietimu ir užtikrinti, kad visiems jauniems žmonėms būtų prieinamas kokybiškas lytinis švietimas.

L. Gudžinskas: Atsižvelgiant į esamą padėtį Lietuvoje, matau tokius tris prioritetus LGBT+ teisių srityje: Pirma, kova su neapykantos nusikaltimais (ypač ši problema paaštrėjo pandemijos sąlygomis). Antra, vienalyčių partnerysčių įteisinimas. Trečia, galimybės translyčiams asmenims pakeisti savo lytį ir teisinį lyties pripažinimą reglamentavimas. Pirmuoju klausimu, teisėsaugos institucijos turi būti paragintos atidžiau reaguoti į tokio pobūdžio nusikaltimus ir juos efektyviai užkardyti. Tai pirmiausia jų požiūrio ir adekvataus vertinimo klausimas. Sykiu taip pat būtina įvertinti galimybes tobulinti esamus įstatymus. Antruoju ir trečiuoju klausimu - reikia priimti atitinkamus įstatymus. Abiem atvejais tai jau 20 metų užvilkintas klausimas. Šiuo metu mūsų partija yra opozicijoje. Tačiau, jei būčiau išrinktas jos pirmininkas, dėčiau visas pastangas, kad frakcija palaikytų tokias teisėkūros iniciatyvas, arba patys teiktume, jei valdančioji dauguma pati to nedarytų.

Kaip Jūs asmeniškai, nepriklausomai nuo partijos rinkimų rezultatų, sieksite įgyvendinti 2021 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl ES paskelbimo LGBTIQ asmenų laisvės erdve?

J. Oleka: Sieksiu, kad ši rezoliucija būtų aktyviai įgyvendinama Lietuvoje, kadangi palaikiau jos priėmimą ir balsavau už. Neabejotinai smerksime visų formų smurtą ar diskriminaciją prieš asmenis dėl jų lyties ar seksualinės orientacijos ir veiksime siekiant to išvengti.

L. Gudžinskas: Aš pats esu homoseksualus. Siekdamas didinti LGBT+ bendruomenės matomumą Lietuvoje, prisidėjau prie Romo Zabarausko iniciatyvos „Lietuva atsiskleidžia: 99 LGBT+ istorijos“ ir daviau interviu apie save. Jį galite rasti šioje 2016 m. išleistoje knygoje. Taip pat esu kalbėjęs ir kitomis progomis šia tema, pvz., 2017 m. interviu 15min. Palaikau ir remiu įvairias kitas LGBT+ bendruomenės iniciatyvas.

Ar Jūs asmeniškai dalyvavote/dalyvausite LGBT eitynėse Lietuvoje? Kodėl?

J. Oleka: Asmeniškai LGBT eitynėse Lietuvoje nedalyvavau, nes nesu bendruomenės narys, bet neabejotinai išreiškiu solidarumą su bendruomene.

L. Gudžinskas: Taip, dalyvauju tokiose eitynėse nuo 2013 m.

Spausdintuvas versija spausdinimui | Pasidalinti pasidalinti | Klaida pastebėjote klaidą?

Dalinkimės

Email E. paštu

Dalintis su Facebook Facebook

Dalintis su Twitter Twitter

Dalintis su Myspace MySpace

Dalintis su Frype.lt Frype.lt

Dalintis su Blake.lt Blake.lt

Komentarai

Norėdamasi komentuoti, turite būti užsiregistravęs ir prisijungęs

prisijungti | registruotis