Apklausa
Ar Jums patogesnė naujoji GayLine.LT svetainė?
Balsų: 285, komentarų: 2
Reklama
Kokią psichologinę pagalbą Lietuvoje gali gauti homoseksualus žmogus?
Atsiuntė Oxious, ketvirtadienį, 2009.10.08 10:00. Perskaityta 29137 kartus
Ieva Bieliauskienė, psichologė - psichoterapeutė
TJA, GayLine ir Nyderlandų Ambasados projektas
Pasaulyje mokslo tyrimai, nagrinėjantys homoseksualių žmonių psichologinę būseną, atliekami jau daug metų. Nustatyta, kad homoseksualumas nesusijęs su kokiais nors psichikos sutrikimais, taigi jis nebelaikomas liga – dar 1973 m. tai patvirtino Amerikos psichiatrų asociacija, o vėliau jis išbrauktas ir iš Tarptautinės ligų klasifikacijos (ICD-10). Tačiau vėlesni tyrimai parodė, jog homoseksualūs žmonės patiria daugiau psichologinio streso, įtampos bei dažniau nei heteroseksualūs turi minčių apie savižudybę – tai ypač būdinga paaugliams, kurie ima suvokti, jog yra kitokie, nei dauguma jų bendraamžių. Kokios psichologinės pagalbos jie gali tikėtis Lietuvoje?
Pirmiausia – trumpai apie psichikos sveikata besirūpinančius specialistus.
Psichiatras - tai gydytojas, diagnozuojantis ir medikamentais gydantis psichikos ligas. Kaip jau minėjau, homoseksualumas jau seniai nebelaikomas liga, todėl gydytojas psichiatras homoseksualiam žmogui, kaip ir heteroseksualiam, reikalingas tik tuo atveju, jei jis suserga psichoze, sunkia depresijos ar nerimo forma, kitu rimtu psichikos sutrikimu. Psichiatrai valstybinei sveikatos apsaugos sistemai priklausančiuose psichikos sveikatos centruose socialiai apdraustuosius konsultuoja nemokamai, tačiau privačiuose jų konsultacijos mokamos.
Psichologas - tai specialistas, turintis nemedicininį universitetinį išsilavinimą. Jis neskiria vaistų, o suteikia pagalbą pokalbiu, meno priemonėmis. Konsultacijų metu psichologas skatina kalbėti apie kilusius sunkumus, padeda juos geriau suprasti, rasti išeičių ir taip įveikti ištikusią krizę, geriau pažinti save, sumažinti įtampą ir nerimą. Psichologai taip pat dirba valstybiniuose psichikos sveikatos centruose, kur jų konsultacijos nemokamos. Visgi ši sistema turi keletą trūkumų: visi besikreipiantys pirmiausia turi apsilankyti pas psichiatrą, išrašantį siuntimą pas psichologą; pacientų skundai yra įrašomi į jų ligos istorijas, saugomas įstaigoje; psichologo konsultacijos dažnai tenka laukti pakankamai ilgai. Tačiau yra nemažai privačių psichologinio konsultavimo centrų. Juose galima konsultuotis be siuntimų ir anonimiškai, tačiau jų paslaugos mokamos.
Psichoterapeutai – tai psichologai arba gydytojai, baigę dar ir papildomas psichoterapijos studijas. Jie gali padėti išpręsti ir tas problemas, kurios yra gilios, nuolat besikartojančios, dažnai žmogų kamuojančios nuo pat vaikystės. Aptariant šias problemas, nagrinėjant vaikystės prisiminimus, sapnus, piešiant žmogus ima geriau pažinti savo jausmus, poreikius, labiau juos priimti, ir taip gali gyventi visavertiškesnį gyvenimą. Deja, psichoterapinė pagalba Lietuvoje šiuo metu nebeapmokama ligonių kasų (išskyrus keletą skyrių, veikiančių psichiatrijos klinikose), todėl psichoterapeutai dirba privačiuose centruose ar kabinetuose ir jų pagalba mokama – konsultacija dažniausiai kainuoja 50 – 100 lt.
Homoseksualūs žmonės gali nuogąstauti, jog specialistas, į kurį jie kreipsis, atskleidus savo seksualinę orientaciją reaguos priešiškai, juos atstums. Iš tiesų dauguma psichologų bei psichoterapeutų homoseksualią orientaciją laiko natūraliu dalyku ir su homoseksualiu žmogumi dirba taip pat, kaip ir su heteroseksualiu – stengdamiesi suprasti jų sunkumus, padėti geriau suprasti, priimti ir vystyti įvairias savo asmenybės puses. Todėl kreipiantis pagalbos nereikėtų slėpti savo seksualinės orientacijos, nes tada tampa neįmanoma kalbėti apie labai didelę ir svarbią savo gyvenimo dalį – įsimylėjimą, artimus santykius, poreikį slėpti savo asmeninį gyvenimą, įtampą dėl visuomenės priešiškumo.
Tuo tarpu katalikiškose organizacijose dirbantys psichologai ir psichoterapeutai, kurių profesinės pažiūros yra glaudžiai susijusios su jų religinėmis nuostatomis, kartais tiki, jog homoseksualumas yra nenormalus ir vengtinas reiškinys, todėl homoseksualus žmogus turi atsisakyti seksualinių santykių arba stengtis tapti heteroseksualiu. Tokį požiūrį jie grindžia tuo, kad keletoje Biblijos tekstų homoseksualūs santykiai yra smerkiami (vis dėlto dar vyksta diskusijos apie tai, ar iš tiesų tose Biblijos ištraukose kalbama būtent apie homoseksualumą). Todėl tiems žmonėms, kuriems susilaikymo nuostata nepriimtina, rekomenduočiau kreiptis į su religinėmis organizacijomis nesusijusius specialistus. Nereikėtų baimintis, jog specialistui Jūsų patikėtos paslaptys bus paviešintos – psichikos sveikatos specialistai vadovaujasi griežtomis etikos taisyklėmis, draudžiančiomis skelbti klientų jiems patikėtą informaciją, o šių taisyklių sulaužymas gali kainuoti jiems karjerą.
Ir pabaigai - apie seksualinės orientacijos keitimą: šiuolaikinis mokslas iki šiol nenustatė tikrųjų homoseksualumo priežasčių, todėl teigti, kad seksualinę orientaciją galima keisti gydymo metodais, būtų per drąsu. Dažniausiai galintys gydyti homoseksualumą vėlgi skelbiasi su tikėjimo organizacijomis susiję psichoterapeutai, tačiau duomenys apie „išgydytus“ žmones yra nepatikimi. Psichoterapija gali tik padėti žmogui pažinti savo tikrąją seksualinę orientaciją, o ne ją keisti. Dauguma psichologų ir psichoterapeutų gali pasiūlyti savo pagalbą priimant savo homoseksualią orientaciją ir ieškant būdų su ja gyventi kuo visavertiškesnį ir prasmingesnį gyvenimą. Todėl linkiu drąsos ieškoti pagalbos tada, kai jos išties reikia.
Šis straipsnis Tolerantiško jaunimo asociacijos vykdomo projekto „Struggle for yourself-for Lgbt rights“ vienas iš veiklos rezultatų. Projektą remia Nyderlandų karalystės ambasada Vilniuje.
Komentarai (6)
pastebėjote klaidą?Komentarai
Norėdamasi komentuoti, turite būti užsiregistravęs ir prisijungęs
Anonimas
2009-10-05 21:37:27
na nieko sau, norint pas psichologą patekti reikalingas psichiatro siuntimas. Stai tau ir sistema
2009-10-05 23:01:12
Gal jau dabar tvarka tokia. Pamenu man buvo 16 metų ir be jokio psichiatro siuntimo ar konsultacijos (tik su savo apylinkės gydytojo siuntimu) su savo problemomis patekau pas psichoterapeutą. Jis tada man labai padėjo. Bet tai buvo 1979 m.
2009-10-07 15:37:10
Šį straipsnį taip pat galite rasti adresu:
http://www.delfi.lt/news/daily/Health/kokia-psichologine-pagalba-lietuvoje-gali-gauti-homoseksualus-zmogus.d?id=24427642
2009-10-07 21:27:02
tai as taip ir nesupratau is sio straipsnio ar kur nors su kuo nors galeciau pasikalbet apie savo homoseksualuma ar nea?
2009-10-09 14:30:02
Niekaip negaliu suprasti šio straipsnio tikslo . Tema yra labai aktuali šiandienos Lietuvoje. Tačiau, atidžiau perskaičius niekas neatspindima ir atsakoma į pagrindinius nūdienos klausimus.
Straipsnis visiškai atmestinai parasytas, ir parasytas tik tam, kad gauti greitai pinigus.
Juk šiame straipsnyje nėra nieko iš esmės parašyta, kas būtų atsiliepta į šio straipsnio antraštę.
Sakykit, kokia nauda iš šio straipsnio? - Jokios! Nes jis neatsako visiškai į pagrindinius klausimus.
Paanalizuokim. Pirmiausia rašoma, ir jojama vis tuo pačiu arkliuku: homoseksualizmas nėra liga, ji išbrakta iš sarašų ir tt.t. Tai linksniuojama jau tūkstančius kartų. Data, kaip buvo homoseksualizmas išbraktas iš ligų sąrašo (1973)minima kiekviename lietuviškame straipsnyje, kur tik kalbama apie homoseksualus. .
Žinot, jeigu mes dar linksniuojame tokias datas, - tai tokiais viduramžiais kvepia! Kad mums kalbėti apie visuomenės dialogą su mumis labai ir labai toli.
Vien tik ši, labai madingai linsniuojama data, šiandien yra silpnas motyvas, kalbant apie visuomenės toleranciją, bei pačių homoseksualių žmonių asmeninę brandą.
Juk patys homoseksualūs, heteroseksualūs žmonės šiandien supranta ir žino, kad tai nėra jokia liga. O tai, priežastys šios problemos (kalbant apie toleranciją) visai kitur glūdinčios, o ne vien tik šiame plikame fakte.
Toliau rašoma kas yra psichologas, psichoterapeutas...
... pateikiama, įkainiai už suteikiamas paslaugas...
O tai kur atsakymas į pagrindinį klausimą, šio straipsnio pavadinime: kokią psichologinę pagalbą Lietuvoje gali gauti homoseksualus žmogus? - Kur pagaliau šio straipsnio motyvai, kurie padėtų atsakyti į šį klausimą. Atsakymo nėra.
Dar daugiau tenka tik nuogaistauti, jog šis traipsnis pateikiamas, kaip vykdomo projekto razultatas(?). Kur čia tie rezultatai?
Pirma, straipsnis nėra vertas nė vieno lito! Aišku, už šį straipsnelį buvo sumokėti pinigėliai. Tenka tik stebėtis, kaip prastai parašytas šis straipsnis. Sunku patikėti, kad tai psihoterapeutės straipsnis. Tokį straipsnį gali parašyti pirmo kurso studentas. Ir, viliuosi, tikrai kur kas geriau.
Juokingiausia atrodo psichoterapeutės pačiame staripsnio gale rašoma apie seksualinės orientacijos keitimą, visiškai pamiršusi, o greičiausiai neturinti visiškai ką rasyti šia tema daugiau, atsakyti į pagrindinę šio straipsnio mintį.
Straipsnio temoje visiškai neanalizuojama homoseksualių žmonių prieinamumo su psichologu, su žmonėmis , kurie gali jam padėti problemos. Visiškai nenagrinėjama homoseksualių žmonių baimės sindromai su jais supančiais žmonėmis, visuomene, šeima. Nenagrinėjama būtinybės sklebti viešai psichologų pagalba homoseksualiems žmonėms. Kai homoseksualus ( ir ne tik)žmogus galėtų drąsiai kreiptis tos pagalbos.
Lietuvoje situacija, kaip jaunas ( ir ne tik) žmogus negauna reikiamos psichologinės pagalbos, yra tragiška. Jauni žmonės jaučia labai didelį neigiamą spaudimą iš visuomenės. Šie užsidaro ir atsiveria tylos siena. Jaučiasi atmesti tos visuomenės, išgyvena didelį dvasinį diskomfortą, pastovi vidinė įtampa. Kaip jaunam žmogui, gyvenančiam provincijoje pasiekti psichologą, ar psichoterepeutą anonimiškai. Labai dažnai, įpatingai mažuose meisteliuose, kaimo vietovėse, homoseksaulūs žmonės nėra linkę kreiptis pagalbos dėl baimės būti "atpažintais".
Ar leituvoje yra psichologai, socialiniai darbuotojai mokyklose, kitose įstaigose viešai galintys pasakyti: pas mus gali kreiptis visi homoseksualūs žmonės ir pasitikėti mumis, mes jiems padėsim.
Šiandien nėra lietuvoje nei vieno psichologo, kuris viešai ir drąsiai galėtų skelbti savo kontaktus ir teikti pagalbą (ne paslaugas!!!)tiek homoseksualiems, biseksualiems ir t.t. žmonėms.
Paklausit, o kam to reikiai? - 1)Tam, kad būtų abipusis pasitikėjimas. 2) tam, kad homoseksualūs žmonės jaustūsi tvirčiau, kreipdamiesi tos pagalbos, kurios jiems ištikrūjų reikia.
Ar jūs šiandien gidėjote, kad nors vienas psichologas, psichoterapeutas viešai, pats asmeniškai kreiptūsi i homoseksualius žmones, į žmones, kurie dar yra kryžkelėje savo seksualinėje tapatybėje,į žmones, kurie jaučiasi nepilnaverčiai, jaučiasi ''kitokie'' dėl savo seksualinės orientacijos, su prašymu atsiliepti į jų teikiamą pagalbą!
Šiandien elementariai homoseksualus žmogus nė nežino kur kreiptis tiesiogiai, dėl jam aktualių klausimų, bei pagalbos.
Noriu visiems prsichologams, psichoterapiautams priminti, kad jie turi teikti ne paslaugas (!), o pagalbą ir gyvenimo pilnatvę,žmogui kuris ateina su savo dvasinėmis - soacialinėmis problemos, ir kurių vien tik už pinigus neišgydysi.
gayline.lt © Forter group 1995-2011 | atsegtukas